Šv. Jurgis Lydietis, kankinys (IV a.)

(Minimas balandžio 23 d.) Lot.: Georgius; gr.: Georgios; pranc.: Georges, Jeux, Joire, Jorioz, Jueéry, Juire, Jurs, Yors; it.: Giogio, Jorio, Giorgione, Zorzo; isp.: Jorge; angl.: George; vok.: Georg, Görg, Görres, Jörg, Jörigen, Jürgen; oland.: Joris; šved.: Göran, Orjan; lenk.: Jerzy, rus.: Velikomučenik Georgij, Georgij Pobedonosec, Igor’, Jurij.


Jo kapas yra Palestinoje, Lydos (Diospolio) mieste. Graikiškai jo vardas reiškia „žemdirbys“, todėl neatsitiktinai daug kur per šventą Jurgį tradiciškai šventinami laukai ir žemės ūkio padargai. Jurgis – vienas iš Kapadokijos šventųjų karių. Šis romėnų legionierius nuvyko į Libiją. Tuo metu Silenės miesto apylinkėse siautėjo slibinas. Vargšai miestiečiai visaip stengėsi jį numaldyti ir kasdien sušerdavo jam po dvi avis. Kai avių ėmė stigti, duodavo slibinui vieną avį ir žmogų, parinktą metant burtus. Vieną dieną burtas iškrito karaliaus dukteriai. Kaip tik pro ten keliavo šv. Jurgis. Sužinojęs miestiečių nelaimę, prižadėjo jiems padėti Kristaus vardu. Gavęs iš angelo baltą vėliavą su kryžiumi, jis slibiną nugalėjo, pririšęs už karalaitės juostos parvedė į miestą ir paskelbė esąs pasiųstas atversti miestiečių. Visi pasikrikštijo, o slibinas buvo nugalabytas. Karalius pastatydino didelę bažnyčią, ir iš jos altoriaus ištryško visas ligas gydantis šaltinis.
Įsismarkavus imperatoriaus Diokleciano persekiojimams, šv. Jurgis nusivilko kario apdarą ir ėmė pamokslauti, teikdamas stiprybės tiems, kurie, bijodami kankinimų, norėjo išsižadėti krikščionybės. Jis buvo įmestas į kalėjimą ir žiauriai kankinamas:
draskomas kabliais, apautas iki raudonumo įkaitintomis geležinėmis kurpėmis, pakabintas žemyn galva virš žarijų puodo. Peržegnojo jam paduotą nuodų taurę, ir nuodai jam nepakenkė. Jį norėta sudraskyti kablių prismaigstytais ratais, bet juos sulaužė angelai; įkištas į išlydytą šviną, jis persižegnojo, ir pasidarė maloniai vėsu. Jis atvertė daug savo kankintojų. Apsimetęs, kad nori atnašauti dievams, sugriovė šventyklą ir pražudė žynius. Galų gale 303 m. jam buvo nukirsta galva. Pasakojama, kad krikščionims apgulus Jeruzalę, Antiochijoje pasirodė nepaprastai dailus jaunikaitis su baltais šarvais, ant kurių spindėjo raudonas kryžius. Jis pasisakė esąs šv. Jurgis ir pažadėjo padėti krikščionims, jeigu šie puls pasiėmę jo relikvijas. Krikščionys padarė, kaip šventasis liepė, ir Jeruzalė buvo paimta. Kritikai abejoja šv. Jurgio autentiškumu, bet šio šventojo kultas, 494 m. patvirtintas popiežiaus Gelazijaus, yra labai senas ir išplitęs. Šv. Jurgis ir dabar tebėra garbinamas. O ginantį mergaitę nuo slibino riterį galima traktuoti kaip patį Kristų, ginantį Bažnyčią nuo erezijų.



►► Šv. Jurgis priskiriamas prie keturiolikos užtarėjų. Jis globoja senąsias jūrų respublikas Veneciją ir Genują; 1222 n. tapo Anglijos globėju, o karalius Eduardas III, įsteigęs Keliaraiščio ordiną, patikėjo jį šio šventojo globai; 1962 m. gruodžio 11 d. šią globą atnaujino popiežius Pijus XII. Šv. Jurgis – globėjas visų, kurie susiję su žirgais: raitelių, lankininkų, alebardininkų, ginklininkų, prekiautojų balnais, šarvais, netgi pliumažais, nes jais puošiami šalmai, ir šių reikmenų dirbėjus. Dėl savo graikiško vardo reikšmės jis yra ūkininkų globėjas; kad globojo kryžiaus žygių dalyvius, rodo beveik visada vaizduojama balta vėliava su raudonu kryžiumi. Kaip slibino nugalėtojo, jo prašoma padėti įkirtus nuodingai gyvatei. Šv. Jurgis globoja dar ir skautus. Jam meldžiamasi ištikus marui arba susirgus sifiliu, galbūt todėl, kad šiomis ligomis dažniausiai sirgdavo kariai. ►► Jis vaizduojamas labai įspūdingas: jaunas ir gražus, raitas ant balto žirgo, su spindinčiais šarvais, ietimi persmeigiantis slibiną, – tikras arkangelas Mykolas. Toliau stovi karalaitė. Tai graži Bažnyčią ir jos principus ginančio Kristaus alegorija. Pagrindinis šv. Jurgio atributas yra slibinas. Kiti atributai – vėliava su kryžiumi, karalaitė ir baltas žirgas.


© PigiosSvetaines.lt