Kun. Leonas Kalinauskas (1925-2008)

Leonas Kalinauskas
Bažnyčiai vadovavo 1997 - 2008 Leonas KalinauskasLeonas Kalinauskas gimė 1925 vasario 7 dieną. Vaikystę praleido Rumšiškėse. 1938 metais jo motinos seserys pasiėmė Leoną į Kauną, kur jis tęsė mokslą VI- joje Kauno gimnazijoje. 1944 metais, baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Pradžioje dar turėjo abejonių, tačiau po dvejų metų filosofijos studijų seminarijoje apsisprendė būti kunigu. Studijų metai buvo sunkūs. 1948 metais ateistinė valdžia įsakė kunigų seminarijos studentų skaičių sumažinti iki 150 klierikų. Leono kurse tuo metu buvo likę 40 klierikų, todėl bažnytinė vyresnybė apsisprendė jaunuolius šventinti paankstintai. 1948 metų spalio 31 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas jiems suteikė kunigo šventimus, o Leonas Kalinauskas su dar kitais šešiais kurso draugais buvo pašventinti diakonais. Kunigystės šventimai jiems buvo suteikti 1948 metų gruodžio 19 d. Panevėžyje. Viskas buvo daroma skubotai, nes gresianti tremtis ir gausūs areštai nebeleido tęsti studijų.
944 metais, baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Pradžioje dar turėjo abejonių, tačiau po dvejų metų filosofijos studijų seminarijoje apsisprendė būti kunigu. Studijų metai buvo sunkūs. 1948 metais ateistinė valdžia įsakė kunigų seminarijos studentų skaičių sumažinti iki 150 klierikų. Leono kurse tuo metu buvo likę 40 klierikų, todėl bažnytinė vyresnybė apsisprendė jaunuolius šventinti paankstintai. 1948 metų spalio 31 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas jiems suteikė kunigo šventimus, o Leonas Kalinauskas su dar kitais šešiais kurso draugais buvo pašventinti diakonais. Kunigystės šventimai jiems buvo suteikti 1948 metų gruodžio 19 d. Panevėžyje. Viskas buvo daroma skubotai, nes gresianti tremtis ir gausūs areštai nebeleido tęsti studijų. Diplominius egzaminus pašventintieji išlaikė jau vėliau, dirbdami parapijose. Per 1948 metų Kalėdas atšventęs primicijas Rumšiškių parapijos bažnyčioje, pasiliko kurį laiką vikarauti tėviškėje. 1950 metų vasario mėnesį buvo paskirtas Pašvitinio parapijos vikaru, o 1951 metų sausį Zibalų parapijos klebonu, drauge pavedant aptarnauti ir Šešuolėlių parapiją. Seminarijos vadovybės charakteristikoje kunigas apibūdinamas, kaip gyvo charakterio, draugiškas ir atviras žmogus, labai tinkantis pastoracijai jaunimo tarpe. Jau darbuodamasis Zibaluose ypatingą dėmesį skyrė vaikų katechezei ir tuo užsitraukė vietinės valdžios nepasitenkinimą. 1953 metais jis buvo paskirtas Pajevonio klebonu, kur pasirūpino atgauti karo metu apgriautą bažnyčią, kuri, ją skubiai paremontavus, 1954 metais buvo pašventinta.
Tokia kunigo veikla, be abejo, netenkino tuometinė valdžios, todėl 1954 metais, Religinių kultų įgaliotinio reikalavimu, kunigas Leonas buvo paskirtas Panevėžiuko parapijos klebonu, drauge aptarnaujant ir Šaravų bažnyčią. Po kurio laiko pats kunigas Leonas vėl prašėsi paskiriamas vikaru ir 1956 metų birželio mėnesį buvo paskirtas Baisogalos vikaru, kur tarp kitų pareigų daug jėgų ir darbo padėjo, statant naują kleboniją. Baisogaloje prabuvęs kiek daugiau kaip metus, gavo naują paskyrimą – šįkart Juodaičių klebonu, kur išbuvo beveik dešimt metų
 Ten pasirūpino atstatyti per karą apgriautą bažnyčios bokštą, pastatė naują kleboniją. 1967 metais iškeliamas klebonu į Meškuičius, kur teko apsigyventi iš daržinės įrengtame sename bute. Naujasis klebonas rengėsi statyti kleboniją, tačiau apie tai sužinojęs Religinių kultų įgaliotinis uždraudė tai daryti ir ėmėsi priemonių, kad kunigas būtų iš Meškuičių iškeltas. 1968 metais per Žolinę buvo paskirtas Josvainių parapijos klebonu. Čia jis darbavosi 23 metus. Klebonas rūpinosi remontuoti ir tvarkyti bažnyčią, pastatė kleboniją, tačiau dar daugiau dėmesio skyrė dvasiniam tautos atgimimui. Ne kartą gaudavo įspėjimus, buvo tardomas dėl vaikų rengimo sakramentams. Pamoksluose drąsiai kalbėjo apie Lietuvos atgimimą, ragino tikinčiuosius nebijoti aukotis dėl Tėvynės laisvės. Kai 1972 metais buvo pradėta leisti „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“, bendradarbiavo su jos leidėjais, informuodavo apie ateistinės valdžios persekiojimus. 1980 metais buvo pakviestas prisijungti prie tikinčiųjų teisių Lietuvoje gynimo komiteto, už šią veiklą 1983 metais susilaukė įspėjimo iš prokuratūros. Besidarbuodamas Josvainiuose kunigas Leonas 1980 metais dar buvo paskirtas ir Panevėžiuko parapijos administratoriumi, o 1984–1985 metais aptarnavo dar ir Pernaravos parapiją. 1992 metų balandžio mėnesį kunigas Leonas Kalinauskas buvo paskirtas Šiluvos parapijos klebonu. Čia jam teko laimė 1993 metais sutikti ir pasveikinti popiežių Joną Paulių II jo apaštališkosios kelionės į Lietuvą metu. 1996 metais kunigui Leonui buvo pavesta aptarnauti dar ir Žaiginio parapiją.. Tose pareigose kunigas Leonas Kalinauskas išbuvo iki pat savo mirties 2008 gegužės 2 d. Tose pareigose kunigas Leonas Kalinauskas išbuvo iki pat savo mirties 2008 gegužės 2 d

1997 metų balandžio mėnesį buvo paskirtas Vilkijos parapijos klebonu

Pirmoji komunija Vilkijoje



Tose pareigose kunigas Leonas Kalinauskas išbuvo iki pat savo mirties 2008 gegužės 2 d

Palaidojas Vilkijos bažnyčios šventoriuje


Palaidotas Vilkijos bažnyčios šventoriuje.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas