Šv. Mikalojus pasaulyje ir mūsų parapijoje

Gruodžio 6 d. krikščioniškajame pasaulyje minime šventąjį Mikalojų (graikiškai ἅγιος Νικόλαος –šventasis Mikalojus, arba Νικόλαος Μυριώτης – Mikalojus iš Miros). Tai vienas labiausiai gerbiamų šventųjų tiek Rytų, tiek ir Vakarų Bažnyčioje, tapęs lyg tiltu tarp jų. Jis yra Kalėdų senelio prototipas, vaikų, mergelių, jūreivių, žvejų, kalinių ir kt. globėjas. Šv. Mikalojus taip pat yra minimas ir Vilkijos šv. Jurgio parapijoje.
 Jau nuo 2013 m gruodžio 6 d., keliant į artimiausią šeštadienį, Saulėtekių k., Kalėdų senelis įžiebia kalėdinę eglutę ir apdovanoja mažuosius krašto vaikučius. Šiais metais gruodžio 8 d. Saulėtekio bendruomenės centro organizuojamą šv. Mikalojaus šventę tradiciškai remia ne tik Vokietijos katalikiškos organizacijos, bet ir Vilkijos šv. Jurgio parapija. Iš istorijos: Išlikę labai nedaug patikimų istorinių duomenų apie Mikalojaus gyvenimą. Manoma, kad jis gimė Pataros uostamiestyje, dabartinės Turkijos teritorijoje, tarp 260 – 280 metų. Pasak tradicijos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų išauklėjo pagal krikščioniškąsias vertybes bei supažindino jį su Šventuoju Raštu. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui. Mikalojus gyveno pagal Jėzaus pamokymą: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19, 21). Visą gyvenimą Mikalojus paskyrė tiems, kuriems jo pagalbos labiausiai reikėjo, skurstantiems ir kenčiantiems. Visą gyvenimą tarnavęs Dievui, dar būdamas jaunas Mikalojus tapo senovinio miesto Miros vyskupu. Visoje šalyje sklido garsas apie Mikalojaus dosnumą, meilę vaikams ir rūpestį jūrininkų bei laivų likimu.  
Mikalojus mirė 343 metų gruodžio 6 dieną Miros mieste, buvo palaidotas katedros koplyčioje, kurioje ant jo kapo pradėjo kauptis šventasis vanduo, turintis gydomųjų savybių, vadinamas „šv. Mikalojaus mana“ t. y. sakai. Praėjus 100 metų Mikalojus paskelbtas šventuoju. Todėl gruodžio 6 diena visame pasaulyje minima kaip šv. Mikalojaus diena. XVI – XVII a. dėl protestantiškos Reformacijos įtakos, nusistačiusios prieš šventųjų garbinimą, keitėsi šventojo Mikalojaus įvaizdis bei kultas.
 Nors jis patyrė didelį pasipriešinimą, tačiau neišnyko, nes žmonės nenorėjo atsisakyti jiems brangaus ir artimo šventojo kulto. Iš olandiško kilusio žodžio „Sinterklaas“, apibūdinančio šventąjį Mikalojų, atsirado amerikietiškas „Santa Klaus“ personažas, kuris šiuo metu, kaip ir pačios Kalėdų šventės, dažnai yra visiškai sukomercintos. Mums – krikščionims – šventasis Miros vyskupas Mikalojus yra geradarys ir pagalbininkas, savo gyvenimu liudijantis, jog per Dievą ir tikėjimą į Jį gludi visos dvasinės vertybės.
​Išlikę labai nedaug patikimų istorinių duomenų apie Mikalojaus gyvenimą. Manoma, kad jis gimė Pataros uostamiestyje, dabartinės Turkijos teritorijoje, tarp 260 – 280 metų. Pasak tradicijos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų išauklėjo pagal krikščioniškąsias vertybes bei supažindino jį su Šventuoju Raštu. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui. Mikalojus gyveno pagal Jėzaus pamokymą: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19, 21). Visą gyvenimą Mikalojus paskyrė tiems, kuriems jo pagalbos labiausiai reikėjo, skurstantiems ir kenčiantiems. Visą gyvenimą tarnavęs Dievui, dar būdamas jaunas Mikalojus tapo senovinio miesto Miros vyskupu.
Mikalojus gyveno pagal Jėzaus pamokymą: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19, 21). Visą gyvenimą Mikalojus paskyrė tiems, kuriems jo pagalbos labiausiai reikėjo, skurstantiems ir kenčiantiems. Visą gyvenimą tarnavęs Dievui, dar būdamas jaunas Mikalojus tapo senovinio miesto Miros vyskupu.
Visoje šalyje sklido garsas apie Mikalojaus dosnumą, meilę vaikams ir rūpestį jūrininkų bei laivų likimu. Mikalojus mirė 343 metų gruodžio 6 dieną Miros mieste, buvo palaidotas katedros koplyčioje, kurioje ant jo kapo pradėjo kauptis šventasis vanduo, turintis gydomųjų savybių, vadinamas „šv. Mikalojaus mana“ t. y. sakai. Praėjus 100 metų Mikalojus paskelbtas šventuoju. Todėl gruodžio 6 diena visame pasaulyje minima kaip šv. Mikalojaus diena. XVI – XVII a. dėl protestantiškos Reformacijos įtakos, nusistačiusios prieš šventųjų garbinimą, keitėsi šventojo Mikalojaus įvaizdis bei kultas. Nors jis patyrė didelį pasipriešinimą, tačiau neišnyko, nes žmonės nenorėjo atsisakyti jiems brangaus ir artimo šventojo kulto. Iš olandiško kilusio žodžio „Sinterklaas“, apibūdinančio šventąjį Mikalojų, atsirado amerikietiškas „Santa Klaus“ personažas, kuris šiuo metu, kaip ir pačios Kalėdų šventės, dažnai yra visiškai sukomercintos. Mums – krikščionims – šventasis Miros vyskupas Mikalojus yra geradarys ir pagalbininkas, savo gyvenimu liudijantis, jog per Dievą ir tikėjimą į Jį gludi visos dvasinės vertybės.
© PigiosSvetaines.lt