Istorija

Senoji bažnyčia
Pirmoji šv. Jurgio bažnyčia Vilkijoje pastatyta 1525 m. Ji buvo medinė ir stovėjo panemunėje (ten buvę prof. mokyklos bendrabučiai ir garažai). 1542 m. Zigmanto Senojo privilegijoje pažymėta, kad bažnyčia "atkuriama".
Ten pat užrašyta, kad bažnyčia turėjo 50 valakų žemės su valstiečiais, keletą kaimų, 2 sklypus miestelyje ir kasmetinę 80 auksinų duoklęXVI a. antroje pusėje reformacijos metu manoma, kad bažnyčia neturėjusi kunigo ir buvusi uždaryta. 1579 m. Vilkiją aplankęs Šv. Sosto vizitatorius savo akte įrašė, kad bažnyčios stogas buvęs kiauras, kad ji pati reikalinga remonto, metrikų knygos nevedamos, bažnytiniai indai bei rūbai netvarkingi. Sakoma, jog tuo metu aptarnavęs kunigas J. Laskovskis nuo 1573 m. Gyvenęs Veliuonoje ir į Vilkiją tik retkarčiais teatvykdavęs. Amžiaus pabaigoje ir XVII amžiuje Vilkiją daug kartų siaubė gaisrai, bažnyčia buvo sudegusi, vėl pastatyta. Tik 1808 m. miestelio plane parodyta bažnyčia su bokšteliu ir koplyčia kapinėse. Abu pastatai vis dar buvo pietinėje dalyje prie Nemuno. 1841 m. nurodyta, kad Vilkijoje gyvenę 3 kunigai. Klebonas - kun. M. Bunevičius. Bažnyčios beneficija siekė 14 valakų žemės, parapijiečių buvo 6760. Vilkijoje buvo parapijinė mokykla, po 1863 m. sukilimo uždaryta. 1862 - 1864 m. Vilkijos vikaras buvo kun. A. Juška žinomas lietuvių tautosakos rinkėjas. 1864 m. vysk. M. Valančius, jau būdamas Kaune, lankė Vilkijos parapiją. 1892 m. Vilkijos bažnyčia sudegė.
Vilkijos Sinagoga
876m.Vilkijoje paminėta mūrinė sinagoga,apie 1885m.pagal projekta buvo sutvirtinta giliai į žemę įleistais kontraforsais,bet ir tai negelbėdavo nuo Nemuno potvynių. Pokario metais paversta sandėliu. Septintojo dešimtmečio pradžioje apleista sinagoga nugriauta. Nemuno pakrantė ties Vilkija su sinagoga sudarė savitą vaizdą, nebūdingą kitiems Panemunės miestams ir miesteliams.
1901 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia jau kitoje vietoje, ant kalno. Kunigavo tada Butkus. Apie jį seni žmonės vis pasakojo legendas. Jis caro kariuomenėje dirbęs kapelionu, gavęs aukštą laipsnį ir krūvą medalių. Kai susiruošė statyti bažnyčią, į susirinkimą sušauktiems parapijiečiams pasakė:-Bažnyčios negalima statyti kišenėje. Sinagogoms reikia upės, vandens. Mums - kalnų, debesų. Bažnyčia turi rodyti kelią dangun. Žmonėms buvo pikta, kad klebonas už surinktus pinigus pirmiausia supirkinėjo žemės sklypus ant kalno. Bažnyčios negalima statyti kišenėje. Sinagogoms reikia upės, vandens. Mums - kalnų, debesų. Bažnyčia turi rodyti kelią dangun. Žmonėms buvo pikta, kad klebonas už surinktus pinigus pirmiausia supirkinėjo žemės sklypus ant kalno. Nepaisydamas priekaištų padarė masyvius betoninius pamatus ir nuklojo kelias eiles plytų. Susirgo ir mirė.
Bažnyčios statybų pradžia


Bažnyčios negalima statyti kišenėje. Sinagogoms reikia upės, vandens. Mums - kalnų, debesų. Bažnyčia turi rodyti kelią dangun.

Bažnyčios statybų pradžia


Žmonėms buvo pikta, kad klebonas už surinktus pinigus pirmiausia supirkinėjo žemės sklypus ant kalno. Nepaisydamas priekaištų padarė masyvius betoninius pamatus ir nuklojo kelias eiles plytų. Susirgo ir mirė.

Išsirinko sau įpėdinį K. Bučnį. Tai buvo šviesios, kilnios sielos žmogus, bet silpno kūno vyras. Vykdė pirmtako priesaką: "Dievo namai turi rodyto kelią dangun". Išmūrijo sienas ligi langų, nors parapijiečiai maištavo, kad Vilkijai nereikia tokio didelio mūro. Maištą nutildė, o pats mirė. 1906 m. Vilkija gavo energingą, sveiką kleboną Stanislovą Bačkį. Jis rado tuščią parapijos kasą ir maištaujančius žmones. Suprato, kad aukų nesurinks, todėl griebėsi ūkininkavimo. Jaučakiuose bei Vilkijos kaime įkūrė plytines. Stebėtina, kad 1906 - 1908 m. bažnyčion įmūrytos plytos ir šiandien laikos. Viską dirbo patys valstiečiai: kasė, rankiojo kalkakmenius, mynė kojomis bei arkliais, degė, ant savo pečių nešiojo pastoliais. Dirbo veltui. 1908 m. statyba baigta.
Vilkijos bažnyčia iš paukščio skrydžio
1908 m. rugsėjo 21 d. Vilkijoje buvo pašventinta naujai pastatyta Šv. Jurgio parapijos bažnyčia. Tai didingas raudonų plytų pastatas, iškilęs anta kalno ir tapęs pagrindiniu miesto akcentu. Vilkijos bažnyčia – neogotinio stiliaus, lotyniško kryžiaus plano, su daugiasiene apside (t. y. skliautuota), dvibokštė (bokštų aukštis 35 m.) Bažnyčios vidus 3 narvų, o fasadas sudėtingas, suskaidytas truputi atgal patrauktu frontonu tarp dviejų aukštų bokštų. Langai gotiškų formų su smailiomis arkomis.
Į bažnyčios pašventinimo iškilmes susirinko apie 10 tūkstančių žmonių ( dabar Vilkijos parapijoje yra maždaug 5 tūkstančiai). Tokio žmonių gausaus susitelkimo Vilkija nėra mačiusi. Iškilmėse dalyvavo 10 kunigų iš iš aplinkinių parapijų. Pašventinimo apeigas atliko Skapiškio klebonas kun. Daleckis, kuris dirbo vikaru Vilkijos bažnyčiose, kuri sudegė 1892 metais. Pirmąsias iškilmingas šv. Mišias aukojo Josvainių dekanas kun. Novickis, o pamokslą pasakė Butkiškės klebonas kun. Labokas (Jų vardai nežinomi). Per šv. Mišias gražiai giedojo bažnyčios choras, kurį organizavo naujasis Vilkijos klebonas kun. Stanislovas Bačkis. Mišparus iškilmingai laikė Ariogalos klebonas kun. Gudzinskis (vardas nežinomas).Po pašventinimo iškilmių susirinkusieji iškilminga procesija ėjo aplink bažnyčią. Naujosios bažnyčios statyba kainavo apie 45 tūkstančius rublių, o dar 20 tūkstančių reikėjo norint baigti vidaus darbus.
Kun. Stanislovas Bačkis
 Ją baigė statyti klebonas Stanislovas Bačkis .Išsaugota nuo sunaikinimo Vilkijos bažnyčia 1920 m. gegužės 18 dieną buvo konsekruota (t. y., buvo pašventinta bažnyčia, altoriai, varpas ir liturginiai indai)
 Šias apeigas Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus pavedimu atliko vyskupas Juozas Skvireckas. Į didįjį altorių buvo įdėtos šventųjų relikvijos ir suteikti atlaidai kasmet minint bažnyčios konsekravimo metines.Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. 1936 metais Vilkijos parapiją apjungė 5563 parapijiečiai.
Miestelio puošmena

Miestelio puošmena


Kun St. Bačkis su parapijiečiais

Parapijiečiai 1936

Kun. Stanislovas Bačkis su parapijiečiais paskutiniais savo gyvenimo metais

Senoji klebonija

Senoji klebonija.

Pabaigus bažnyčios statybų darbus buvo imtasi ir klebonijos statybų.

Bažnyčia žiema

1908 m. statyba baigta

Bažnyčion įmūrytos plytos ir šiandien laikos

Kun Jonas Fabijanskas krikrštija Grajauską Arūną. Krikšto mama Jarienė Aleksandra
Kunigas Jonas Fabijanskas (1909 - 1990) Vilkijoje dirbo 24 metus. Kilęs nuo Šiaulių (Stačiūnų valsč. Sakalų km.). Mokėsi Šiauliuose, paskui Kauno kunigų seminarijoj. NuoJonas Fabijanskas 1935 m. kunigauja tėviškės parapijoj, paskui Kauno Prisikėlimo bažnyčioje.
1944 m. klebonui Kapočiui pasitraukus į Vakarus, kun. Fabijanskas buvo paskirtas šios bažnyčios klebonu ir dekanu. 1945 m. bolševikų areštuotas ir nuteistas šešeriems metams. Bausmę atliko Vorkutos anglies kasyklose. Vos išliko gyvas. Lietuviai apie jį būrėsi, gerbė kitataučiai. Grįžo 1957 m. Dirbo Ugonių parapijoje. Persekiotas, baustas. Nuo 1961 m. Vilkijoje. Tai pasišventęs kunigas: pamokslininkas, atsidavęs žmonėms, didelis vaikų bičiulis. Ruošė vaikus Fabijanskaspirmajai šv. Komunijai. Turėjęs įdomių knygų, dalinęsis su žmonėmis. Tai kunigas, pats praėjęs Kryžiaus kelius, nešdamas žmonėms ramybę.





 Pastatė dabartinę Vilkijos kleboniją. Suremontavo nuo karo nukentėjusius bokštus ir uždengė nauja skarda dalį bažnyčios stogo. Išdekoravo bažnyčios vidų. 1986 dėl ligos paskirtas Petrašiūnų bažnyčiios šventoriusPetrašiūnų bažnyčios altaristu. 1990.07.06 mirė. Palaidotas Petrašiūnų bažnyčios šventoriuje. Ant paminklo žodžiai: .
Parymok, vaikeli, tu prie mano kapo,  Sukalbėjęs maldą, grįški į namus. Tau paguodos žodį tarsiu iš anapus, Jei mylėsi Dievą, lauk mirties ramus.



Paskutinė kunigavimo vieta Petrašiūnų bažnyčia



Petrašiūnų bažnyčios šventoriuje ir palaidotas



Užrašas ant paminklinio akmens


.

  Virginijus Lenktaitis gimė 1956.07.07. Kauno mieste. Augo Prano Lenktaičio ir Jadvygos Petkutės - Lenktaitienės šeimoje, Tauragės mieste.Vos sulaukęs 8 metų neteko motinos. Po kelerių metų mirė ir tėvelis Pranas, jau sukūręs kitą šeimą. Vėliau augo motinos brolio šeimos globoje, kartu su močiute Juzefa, kuri juo ir labiausiai rūpinosi , rūpestingai auklėjo.
Kun Leonas Kalinauskas
Leonas Kalinauskas gimė 1925 vasario 7 dieną. Vaikystę praleido Rumšiškėse. 1938 metais jo motinos seserys pasiėmė Leoną į Kauną, kur jis tęsė mokslą VI- joje Kauno gimnazijoje. 1944 metais, baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Pradžioje dar turėjo abejonių, tačiau po dvejų metų filosofijos studijų seminarijoje apsisprendė būti kunigu.

Kun. Virgilijus Dudonis Bažnyčiai vadovavo nuo 2008 - 2017

Kunigas Virgilijus Dudonis gimė 1970 04 20. Tėtis nuo Rokiškio, mama nuo Anykščių (du draugeliai visą gyvenimą). 1988 m. išlaikius vidurinės mokyklos egzaminus (direktoriaus rūpesčiu sumažinant rezultatus už antisovietinių minčių platinimą) išsiųstas į Sibire veikiantį tarybinį dalinį (vienerius metus buvo likęs tik vienas lietuvis, bet apie įvykius Lietuvoje nieko nežinojo). Po sausio tragiškų įvykių įstojo į Vilniaus „Aro“ gretas. Praėjus kuriam laikui ėmė vertis Dievas, lyg magnetas traukė Bažnyčia (prisipažįsta esąs konvertitas).
Rytą, po tragiškų draugų netekčių Medininkuose, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Penkeri metai mokslo, vieneri metai klierikų ugdytojas, treji metai Kauno Įgulos kariuomenės kapelionas, ketveri metai klebonas Raseiniuose, treji metai kapelionas Kauno „Ąžuolo“ katalikiškoje mokykloje, ir 2008 metais paskirtas klebonu Vilkijoje.
​"Sakramentinė kunigystė yra svarbi, tik ją eiti reikia daug didvyriškumo. Rodos, ramu, o viskas lyg kovos lauke – apraudojimas pasirinkusių mirtį – nuodėmę, „išvilkimas iš mūšio lauko" kitiems (net artimiesiems) nepritariant, pakilimas į mūšį pirmiems ir tylus meldimasis – „inkštimas“ apkasuose, prašant Dievo pagalbos, kad liautųsi karas...."
​Kunigas Virgilijui Dudoniui teko vadovauti Vilkijos, Paštuvos ir Seredžiaus parapijoms. Seredžiaus bažnyčiai buvo suremontuota išorė,  viduje pastatytas naujas altorius. Vilkijos bažnyčiai nudažytas stogas, išbetonuoti šventoriaus takai, pakeisti lauko laiptai, remontuojamas vidus. Sudegus Paštuvos bažnyčiai ėmėsi naujos bažnyčios statymo.

Atstatyta Paštuvos bažnyčia


Bažnyčios šventinimo ceremonija

Bažnyčios šventinimo ceremonija


Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus padėka

.

 Virgilijus Dudonis už visuomeninę veiklą ir indėlį telkiant Vilkijos ir Paštuvos bendruomenes apdovanotas Kauno rajono savivaldybės II lygio Garbės ženklo ordinu

Nuo 2017 Vilkijos bažnyčiai vadovauja kunigas Linas Šipavičius


 Foto galerija  
​"Jau istorija"


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
© PigiosSvetaines.lt